- išvalkavoti
- ×išvalkavóti tr. 1. iškočioti: Išvalkavók gerai paklodes Btg. 2. Pln, Mžk, Krkl, Up išminkyti ar išmaigyti, padaryti minkštą, lankstų: Gerai išvalkavota vapna sudžiūvusi netrūkinė[ja] Vvr. Ka išvalkavójau duoną – gali paukštukus lipyti Grg. Motriškos linus brauks, braukėjai su mašinoms išvalkavós Žr. | refl.: Didliai gerai pyraguo, ka išsìvalkavo[ja] – valkus paliekta Kl. 3. Brs prk. primušti, prilupti: Išvalkavójo aną i paleido Krtn. [Ponas] išvalkavojęs bernuo gerai nugarą, atleido aną TDrVII79. 4. refl. valkiotis, šlaistytis: Eina, šoka, valkavójas, ar ans norės dirbti?! Žd. \ valkavoti; išvalkavoti; pavalkavoti; privalkavoti; suvalkavoti
Dictionary of the Lithuanian Language.